Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ nuo šių metų Lietuvoje vykdomi viešieji pirkimai privalo būti „žalieji“. Toks Vyriausybės iškeltas tikslas perkančiąsias organizacijas įpareigojo pirkimo dokumentuose tiekėjams nustatyti vienokius ar kitokius aplinkos apsaugos kriterijus. Nustatomi aplinkos apsaugos kriterijai vieniems tiekėjams gali apriboti, o kitiems padidinti galimybes dalyvauti ir laimėti pirkimuose. Taigi, kokių priemonių turėtų imtis tiekėjai, norintys tapti „žaliaisiais“ ir atitikti paslaugoms, prekėms ar darbams jau nustatytus privalomus minimalius ar galimai nustatomus kitus aplinkos apsaugos kriterijus?
Kas yra žalieji pirkimai?
Žaliasis pirkimas – tai pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose. Paprastai kalbant, žaliuoju pirkimu yra laikomas toks pirkimas, kuris yra vykdomas techninėje specifikacijoje, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimuose, pasiūlymų vertinimo ar kvalifikacinės atrankos kriterijuose, ir (arba) pirkimo sutarties sąlygose numatant ne mažesnius nei minimalius aplinkos apsaugos reikalavimus, – teigia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius. Tai gali būti įvairiausio pobūdžio kriterijai tiek pačiam tiekėjui (pvz. tiekėjas gamyboje naudoja aplinkai nekenksmingas technologijas, vartoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių, rūpestingai rūšiuoja atliekas), tiek ir jo produkcijai (gaminama iš perdirbtų žaliavų, yra daugkartinio naudojimo, ilgalaikė, lengvai perdirbama ar remontuojama, atitinka aukštus energinio naudingumo standartus). Advokato teigimu, įdomu tai, kad žaliuoju pirkimu bus laikomas ir toks pirkimas, kuris aplinkos apsaugos reikalavimus nustato ne visam pirkimo objektui, o tik jo daliai, tačiau ši dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų visos pirkimo vertės.
Kaip pasiruošti žaliesiems pirkimams?
Advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad vieno konkretaus recepto kaip tiekėjui vykdomą veiklą pritaikyti žaliesiems pirkimams – nėra. Perkančioji organizacija kiekvienam pirkimui gali nustatyti skirtingus ir individualius kriterijus, tačiau žemiau pateikiami patarimai gali padėti susiorientuoti ir iš dalies nuspėti tendencingas skelbiamų žaliųjų pirkimų sąlygas.
Visų pirma, rekomenduotina atidžiai susipažinti su Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašu ir įsivertinti ar tiekėjo prekėms, paslaugoms ar darbams taikomi privalomieji minimalūs (nustatomi visuomet) aplinkos apsaugos kriterijai. Nustačius, kad tiekėjo produktas patenka į vieną iš 18[1] kategorijų, vadovaujantis aprašo 2 priedu, tiekėjai turėtų sutikrinti ar jų produkcija tenkina nustatytuosius kriterijus. Jeigu produkcija kriterijų netenkina – nuo šių metų tokia produkcija viešuosiuose pirkimuose nebedalyvauja.
Antra, advokatas Gilbertas Kinderevičius pataria pasirūpinti, kad gaminamos prekės atitiktų Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nustatytus 14024 standartus ir būtų sertifikuotos I-ojo tipo ekologiniu ženklu (arba kitu tiekėjo pateiktu lygiaverčiu įrodymu), o teikiamoms paslaugoms ar darbams būtų taikomi aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai pagal LST EN ISO 14001 standartą arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą. Advokatas taip pat rekomenduoja turėti tai patvirtinančius dokumentus. Dėl sertifikatų išdavimo reikėtų kreiptis į kompetentingas institucijas.
Trečia, patartina peržiūrėti panašias prekes ar paslaugas teikiančių konkurentų siūlomą produkciją ir įsivertinti jūsų prekių ar paslaugų trūkumą (ar pranašumą) aplinkosauginiu aspektu. Įsivertinti padėtų šie rodikliai: 1) kiek gamtos ar energetikos išteklių sunaudojama; 2) ar sudėtyje yra pakartotinai panaudotų / perdirbtų medžiagų; 3) ar naudojama energija yra iš atsinaujinančių šaltinių; 4) ar naudojamos pavojingos / taršios cheminės medžiagos; 5) ar produkcija yra tvari, ilgaamžė, remontuojama perdirbama ir kt.
Galiausiai, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali papildomai nustatyti ir darniuosius atrankos kriterijus, už kurių tenkinimą tiekėjams gali būti skiriami papildomi balai. Tai gali būti kvalifikacijos, reputacijos, socialinės atsakomybės, etikos, patikimumo ir kitokie kriterijai. Advokatas nurodo, kad visgi, nustatomi žalieji (ar darnieji) pasiūlymų vertinimo kriterijai negali riboti konkurencijos, suteikti pirkimų vykdytojui neribotą pasirinkimo laisvę, pažeisti tiekėjų lygiateisiškumą, būti abstraktūs ar nesusiję su pirkimo objektu. Tiekėjui manant, kad konkrečios pirkimų dokumentų sąlygos pažeidžia jo teises, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius pataria pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais.
[1] Popierius ir jo gaminiai; pakuotės; biuro įranga ir buitinė technika; kompiuteriai ir planšetės; mobilieji telefonai; televizoriai ir monitoriai; baldai; maisto produktai; tekstilės gaminiai; m ir n kategorijų kelių transporto priemonės; viešųjų erdvių, želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymas (trąšos, drėkinimo sistemos, želdynų priežiūros technika); pastatų projektavimo paslaugos ir statybos darbai; statybinės medžiagos (mediena ir jos produktai, dažai, termoizoliacinės medžiagos, gipso plokštės, plytelės, langai, stoglangiai ir išorinės įstiklintos durys); patalpų apšvietimas (elektros lempos, patalpų apšvietimo projektavimo paslaugos); vandens čiaupai ir dušai; vandens šildytuvai; kelių projektavimo paslaugos ir statybos darbai, kelio elementai; elektra.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866
