Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiam tiekėjui įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą reikšmingai apsunkina jo veiklą. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Gerda Vigelytė primena, kad vis dėlto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) suteikia tiekėjui galimybę pasinaudoti vadinamosiomis „apsivalymo“ priemonėmis ir tokiu būdu atkurti savo patikimumą.

Tad, kaip reikėtų elgtis, kad „apsivalymas“ būtų veiksmingas?

Apsivalymo priemonėmis siekiama įrodyti, kad, nepaisant formaliai egzistuojančio pašalinimo pagrindo, tiekėjas vertas likti pirkimo procedūroje. Tai reiškia, kad tiekėjas gali būti nepašalintas iš pirkimo procedūros, jeigu įrodo, kad nėra pagrindo abejoti jo profesiniu sąžiningumu, mokumu ar patikimumu. Kitaip tariant, apsivalymo priemonės suteikia tiekėjui galimybę atkurti savo reputaciją viešųjų pirkimų sistemoje.

VPĮ yra numatytos vadinamosios „apsivalymo“ priemonės, kurių įgyvendinimas tiekėjui suteikia teisę dalyvauti pirkimo procedūroje, net jei anksčiau jis buvo pašalintas dėl tam tikrų pažeidimų:

1. Tiekėjas savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą.
2. Tiekėjas bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą.
3. Tiekėjas ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai.

Advokato padėjėja atkreipia dėmesį, kad praktikoje ne visada aišku, ką konkrečiai reikėtų laikyti tinkamomis „apsivalymo“ priemonėmis, tuo labiau, kaip įrodyti, kad pasirinktos „apsivalymo“ priemonės yra įgyvendintos pakankama apimtimi, kad atkurtų pasitikėjimą tiekėju. Nors VPĮ numato apsivalymo galimybę bei preliminarius veiksmus, kurių tiekėjas turėtų imtis, visgi teisės aktas neatskleidžia aiškios metodikos, kaip tinkamai suprasti ir įgyvendinti apsivalymo procedūrą. Dėl šios priežasties tiekėjams neretai trūksta aiškumo dėl konkrečių žingsnių, kurie užtikrintų jų išlikimą viešųjų pirkimų procese.

Siekiant padėti tiekėjams geriau suprasti 3 punkte nurodytos „apsivalymo“ priemonės esmę ir praktinį pritaikymą, advokato padėjėja Gerda Vigelytė pažymi, kad VPĮ numato tam tikrą apsivalymo sistemą, tačiau jos veikimas priklauso nuo tiekėjo aktyvumo ir perkančiosios organizacijos požiūrio vertinant pateiktas priemones. Tiekėjui tenka pareiga ne tik formaliai deklaruoti apsivalymo veiksmus, bet ir pagrįsti jų realų poveikį. Perkančiajai organizacijai – atsakomybė sprendimą pagrįsti argumentais ir aiškiai nurodyti, kodėl tiekėjo taikytos „apsivalymo“ priemonės yra (ar nėra) pakankamos.

Siekiant paaiškinti VPĮ numatytas „apsivalymo“ priemonių nuostatas, advokato padėjėja G. Vigelytė toliau pateikia iliustratyvias priemonių grupes su pavyzdžiais, padedančiais geriau suprasti, kaip tiekėjas gali pagrįsti savo patikimumo atkūrimą:

1. Įmonės organizacinės struktūros pertvarkymas, pavyzdžiui: 1) sustiprinta darbuotojų veiklos kontrolė; 2) griežtesnė atskaitomybė vadovams; 3) darbo krūvio perskirstymas; 4) darbo laiko apskaitos priemonių įvedimas ar atnaujinimas; 5) vidaus procedūrų, skirtų veiklos nesklandumų šalinimui, sukūrimas ir taikymas; 6) aiškus darbuotojų funkcijų paskirstymas.
2. Darbuotojų ir padalinių vadovų mokymai, susiję su įmonės veiklos procesais bei jų valdymu, siekiant: 1) gerinti veiklos efektyvumą ir darbo kokybę; 2) užtikrinti reikiamų kompetencijų įgijimą. Svarbu nurodyti mokymų trukmę, turinį, dalyvių skaičių ir apibūdinti, kaip šie mokymai prisidėjo prie veiklos gerinimo bei rizikų mažinimo.
3. Techninių sprendimų diegimas, įskaitant: 1) specializuotos programinės įrangos ar sistemų įdiegimą, 2) priemones, skirtas identifikuoti, kontroliuoti ar užkirsti kelią pažeidimams, 3) sprendimus, atitinkančius konkretaus pažeidimo pobūdį ir padedančius išvengti jo pasikartojimo ateityje.
4. Rekomendacijos iš kitų ūkio subjektų: 1) iš įmonių, su kuriomis tiekėjas bendradarbiavo iki ir po pažeidimo; 2) iš kitų perkančiųjų organizacijų, kurios gali patvirtinti, kad tiekėjo paslaugos ar darbai buvo atlikti kokybiškai, patikimai ir laiku.

Visi aukščiau nurodyti veiksmai padės Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų įpareigojimų įgyvendinimo. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Gerda Vigelytė pažymi, kad išvardytos „apsivalymo“ priemonės nėra baigtinės – pateikti pavyzdžiai atspindi nuostatų esmę ir padeda suprasti, kokių veiksmų tikimasi iš tiekėjo, siekiančio atkurti savo patikimumą. Tiekėjas, siekdamas įrodyti, kad yra patikimas, gali imtis ir kitų, jo manymu tinkamų priemonių.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866