Pastaraisiais metais Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius nuolat auga, tačiau kartu griežtėja ir teisinis reguliavimas. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai užsienietis praranda leidimą gyventi ar dirbti ne dėl savo kaltės, o dėl darbdavio veiksmų ar neveikimo. Todėl darbdavio vaidmuo tampa esminis, siekiant užtikrinti teisėtą užsieniečių įdarbinimą ir jų teisinio statuso stabilumą.

Pirma, darbdavys privalo užtikrinti, kad užsienietis būtų įdarbintas tik turint teisėtą pagrindą dirbti Lietuvoje. Tai reiškia, kad būtent darbdavys privalo užtikrinti teisėtą užsieniečio įdarbinimo pagrindą. Užsienietis gali dirbti tik turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, leidimą dirbti arba teisės aktuose numatytą išimtį. Darbas be galiojančių dokumentų laikomas neteisėtu ir sudaro pagrindą panaikinti tiek teisę dirbti, tiek leidimą gyventi.

Antra, turi būti tinkamai sudaryta ir vykdoma darbo sutartis. Darbo sutartis turi būti sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų ir atitikti duomenis, pateiktus migracijos institucijoms. Darbdavys turi užtikrinti, kad: darbo funkcijos atitiktų tas, kurios nurodytos leidime gyventi ar sprendime dėl įdarbinimo, darbo krūvis (etatas) būtų toks, koks deklaruotas, darbo sutartis nebūtų nutraukta anksčiau laiko be svarbių priežasčių. Neatitikimai tarp faktinio darbo ir deklaruotų sąlygų gali tapti pagrindu panaikinti užsieniečio leidimą gyventi ir vertinama kaip klaidingos informacijos pateikimas.

Trečia, darbdavys privalo mokėti ne mažesnį nei teisės aktuose nustatytą ir leidimo išdavimo metu deklaruotą darbo užmokestį. Atlyginimo nemokėjimas, vėlavimas ar fiktyvus darbo užmokesčio nustatymas sudaro pagrindą leidimo panaikinimui.

Ketvirta, darbdavys turi užtikrinti, kad užsienietis būtų tinkamai registruotas „Sodroje“ ir kad būtų mokami visi privalomi mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos. Socialinių garantijų neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip darbo teisės pažeidimas, keliantis riziką tiek darbdaviui, tiek užsieniečio teisiniam statusui Lietuvoje.

Penkta, darbdavys turi pareigą laiku informuoti kompetentingas institucijas apie darbo santykių nutraukimą ar esminius jų pasikeitimus. Vienas dažniausių leidimų panaikinimo pagrindų – laiku nepateikti pranešimai apie pasikeitimus. Darbdavys privalo informuoti atsakingas institucijas, jeigu: nutraukiama darbo sutartis, keičiasi darbo sąlygos, pareigos ar darbo vieta, užsienietis faktiškai nebedirba ar ilgą laiką neatvyksta į darbą. Nepranešus apie tokius pokyčius, laikoma, kad pateikti klaidingi duomenys, o tai gali turėti rimtų teisinių pasekmių.

Šešta, nors leidimo pratęsimo pareiga formaliai tenka užsieniečiui, darbdavys turi užtikrinti leidimų galiojimo terminų kontrolę ir realias sąlygas darbuotojui laiku pateikti prašymus dėl pratęsimo. Nors pats leidimo pratęsimo prašymas yra užsieniečio pareiga, darbdavys praktikoje turi aktyviai kontroliuoti terminus ir priminti darbuotojui apie būtinybę laiku pateikti dokumentus. Darbdavio suinteresuotumas šiuo klausimu padeda išvengti situacijų, kai darbuotojas netikėtai praranda teisę dirbti dėl pasibaigusio leidimo galiojimo.

Siekiant, kad Lietuvoje dirbantys užsieniečiai neprarastų leidimo gyventi ir dirbti, darbdaviai turi užtikrinti ne tik formalių dokumentų buvimą, bet ir realų teisės aktų laikymąsi kasdienėje praktikoje. Atsakingas darbdavio požiūris – tai stabilūs darbo santykiai, mažesnė teisinė rizika ir sėkminga užsieniečių integracija į Lietuvos darbo rinką. Šių pareigų nevykdymas gali lemti ne tik darbdavio atsakomybę, bet ir užsieniečio teisės gyventi bei dirbti Lietuvoje praradimą.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866