Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Ši nuostata prekių ženklų intelektinės nuosavybės teisėje geriau žinoma savininko teisių „išsėmimo taisyklės“ (angl. „exhaustion of rights“) pavadinimu, prekybos prasme iš esmės reiškia, kad prekių ženklo savininkas neturi teisės drausti ar kitaip riboti prekiauti (perparduoti) jo prekių ženklu pažymėtomis prekėmis Europos Sąjungos teritorijoje, jeigu pardavėjas prekes įsigijo Europos ekonominės erdvės rinkoje, – teigia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ teisininkas, advokato padėjėjas Jaunius Navickas. Iš pirmos pažiūros, tokios nuostatos sukelia įspūdį, kad (per)pardavėjui yra paliekama visiška laisvė, o gamintojas / prekių ženklo savininkas, pardavęs savo produkciją, visiškai nebeturi realios galimybės kontroliuoti kaip ja bus prekiaujama toliau. Visgi, teisininkas Jaunius pažymi, kad tokios sąlygos gali nulemti, jog prekės bus perpardavinėjamos prekių ženklo prestižiniam įvaizdžiui ar prabangos aurai kenksmingą poveikį turinčiu būdu. Laimei, prekių ženklo savininko teisių išsėmimo taisyklė nėra absoliuti ir taikant ar naudojant konkrečias priemones galima užkirsti kelią netinkamą prekybą vykdantiems pardavėjams.
Vienas iš būdų, kaip prekių ženklo savininkas gali kontroliuoti prekybą jo prekių ženklu pažymėtais gaminiais yra specialių prekybos taisyklių nustatymas sudarant selektyvios distribucijos sutartį. Pagal distribucijos sutartį, tarp šalių susiklostę santykiai yra platesni nei didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties atveju, nes jie nustato distributoriaus (pardavėjo) pareigą atlikti tam tikrus su prekių platinimu susijusius darbus, pavyzdžiui, užtikrinti specialius prekybos vietos ar būdo reikalavimus. „Taigi, tokiu būdu prekių ženklo savininkui yra suteikiama teisė net po prekių pardavimo reikalauti, kad prekės būtų perpardavinėjamos galutiniams vartotojams distribucijos sutartyje numatytomis sąlygomis, o nustačius neatitikimą – uždrausti tolesnę prekybą“, – paaiškina advokato padėjėjas Jaunius Navickas. Selektyvios distribucijos sistemos tikslas yra užtikrinti, kad prekių ženklais pažymėtais produktais prekiautų tik įgalioti distributoriai, kurie sugeba užtikrinti, kad prekių ženklų reputacija bei kokybė būtų išlaikoma pagal distribucijos sutartyje įtvirtintus reikalavimus, taip apsaugant prekių ženklų reputaciją bei jais pažymėtų produktų kokybę.
Tiesa, svarbu pažymėti ir tai, kad prekių ženklo savininkui yra ypatingai svarbu nuolatos tikrinti kaip distributoriai laikosi sutarties sąlygų, kadangi praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet net ir nustačius distributoriaus netinkamą prekių platinimą, prekių ženklo savininkui nepavyksta (per)pardavėjui uždrausti prekybos, kadangi paaiškėja aplinkybės, kad selektyvi distribucijos sistema nebuvo užtikrinama visa apimtimi – kiti distributoriai platino tapačią produkciją, nesilaikydami reikalavimų prekybai. Pasak teisininko Jauniaus, taip pat yra itin svarbu užtikrinti, kad konkrečios ir aiškios specialios prekybos sąlygos būtų numatytos būtent su distributoriumi sudarytoje sutartyje, kadangi prekybos reikalavimų nustatymas prekių ženklo savininko vidaus gairėse nėra laikomas įpareigojančiu prekių ženklo savininko produkciją platinančioms įmonėms laikytis nustatytų specialių prekybos sąlygų.
Aukščiau aptariama prekybos kontroliavimo galimybė prekių ženklo savininkui kyla iš (per)pardavėjo ir gamintojo sutartinių santykių, tačiau tai nėra vienintelis būdas kaip prekių ženklo savininkas gali uždrausti prekybą jo produkcija. Įstatymas prekių ženklo savininkui suteikia teisę esant pagrįstoms priežastims, prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė. Įstatymo nuostatoje vartojama dalelytė „ypač“ reiškia, kad prekių ženklu pažymėtos prekės pasikeitimas ar pablogėjimas yra pateiktas tik kaip pavyzdys, kas galėtų būti laikoma priežastimi netaikyti teisių išsėmimo taisyklės. Vadinasi, pagrįsta priežastimi, dėl kurios prekių ženklo savininkas galėtų prieštarauti tolesniam produkcijos komercializavimui, galėtų būti laikomi ir kiti atvejai, tokie kaip, pavyzdžiui, prekių ženklo reputacijos menkinimas ar nuvertinimas (nutolinimas nuo prestižinio įvaizdžio) gaminius vartotojams netinkamai reklamuojant, pardavinėjant, pakuojant, pristatant ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ teisininko, advokato padėjėjo Jauniaus Navicko nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju, (per)pardavėjui siekiant uždrausti prekybą, būtina tiksliai nustatyti kokiu būdu pardavėjas menkina prekių ženklo įvaizdį ar kitaip daro neigiamą poveikį ir surinkti tai pagrindžiančius įrodymus.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866
