Viešos saityno duomenų bazės grandymas (angl. Web/screen scraping) yra procesas, kuomet rankiniu ar robotizuotu būdu yra aptinkami, ištraukiami, nukopijuojami ir išsaugomi naudingi (svetimos) internetinės svetainės duomenys. Automatizuotas grandymas yra efektyvi didelių kiekių duomenų rinkimo priemonė, kuri pasitarnauja tiek verslui, tiek vartotojui (pavyzdžiui momentinis tų pačių prekių kainų palyginimas tarp kelių pardavėjų, greitesni socialinės medijos puslapių rinkodaros tyrimai, SEO nauda ir kt.). Šiame neaprėpiamų klodų saityno informacijos amžiuje ši technologinė priemonė tampa vis populiaresniu ir tolesnes inovacijas skatinančiu duomenų išgavimo ir apdorojimo metodu, – nurodo Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ teisininkas, advokato padėjėjas Jaunius Navickas.

Visgi, automatizuotas tęstinis grandymas turi akivaizdžių techninių ir teisinio suderinamumo ydų, dėl kurių yra vertinamas prieštaringai. Teisininkas nurodo, kad technologine prasme, skrepininimas yra žalingas pačiai duomenų bazei, kadangi automatizuota duomenų nusiurbimo programine įranga (robotais) apkrauta sistema veikia lėčiau, stringa. Teisine prasme, duomenų grandymas ir ištrauktų duomenų panaudojimas komerciniais tikslais, bendriausiu vertinimu, gali būti suprantamas kaip autoriaus ar duomenų bazės gamintojo intelektinės nuosavybės piratavimas (vagystė), žalinga, duomenų bazę sukūrusiam ar prižiūrinčiam asmeniui, dėl prarandamų investicijų. Tuo pačiu motyvu, grandymas gali būti laikomas nesąžiningai konkurencijai būdinga veikla. Kita vertus, vien toks (neigiamas) teisinis svetainių duomenų grandymo ir naudojimo vertinimas paneigia naudotojų ir šių duomenų bazių sudarytojų konkurentų interesą gauti neapdorotą informaciją ir turėti galimybę, vadovaujantis šia informacija, kurti naujoviškus produktus.

Taigi, teisininko Jauniaus Navicko vertinimu, straipsnio temos klausimu egzistuoja dvi, viena kitai prieštaraujančios, ideologijos ar pozicijos, iš kurių, pirma intelektinės nuosavybės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos teisės mechanizmo pagrindais palaiko duomenų bazės gamintojo sui generis teises užkardyti grandymą, kita, inovacijų kūrimo intereso pagrindais, tokias teises paneigia.

Svarbu pažymėti, kad Jungtinių Amerikų Valstijų Aukščiausiasis teismas dar 2019 metų byloje hiQ Labs, Inc. v. LinkedIn Corp. nusprendė pripažinti viešos žiniatinklio bazės duomenų grandymą teisėtu. Tuo tarpu, Europos Sąjungos teisingumo teismas į žiniatinklio bazės duomenų grandymo ir panaudojimo komerciniais tikslais procesą žiūri kiek konservatyviau, nurodant nacionaliniams teismams apdairiai užtikrinti dviejų interesų pusiausvyrą.

Pažymėtina ir tai, kad šis teisinis rebusas pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Teismas) 2024 m. vasario 15 d. išnagrinėjo bylą, kurioje buvo taikytos ir aiškintos viešos duomenų bazių gamintojo sui generis teisių apsaugos sąlygos. Nors Teismas kilusį ginčą tarp viešos automobilių pardavimo skelbimų duomenų bazės savininkės ir šiuos duomenis perkėlinėjusios į savo parduodamas ataskaitas įmonės grąžino nagrinėti iš naujo į pirmąją instanciją, nustačius, kad bylą nagrinėję teismai neištyrė didelės dalies reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių – potencialios žalos ieškovės investicijoms, tačiau šioje byloje buvo paminėti reikšmingi teisiniai argumentai.

Visų pirma, buvo užsiminta apie kriterijus, kuriais vadovaujantis yra nustatoma ar duomenų rinkinys yra duomenų bazės gamintojo sui generis teisių objektas. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, pavienių darbų, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. Visgi, apsauga pagal sui generis teisę suteikiama ne bet kokioms duomenų bazėms, o tik toms, kurios pasižymi pakankamai didelėmis duomenų gavimo, tikrinimo bei pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis. Išaiškinta ir tai, kad nėra svarbu, jog rinkinį sudaro duomenys, gauti iš kito ar kitų šaltinių, o ne iš rinkinio sudarytojo, todėl apsauga taikoma ir tuo atveju, jeigu duomenis į sistemą pateikia (suveda) patys svetainės lankytojai ar vartotojai.

Antra, buvo pasisakyta, apie sui generis teisių subjektą – tai duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų. Teismas byloje aiškino sąvokų „investicijos duomenų bazės turiniui“ reikšmes: 1) gavimui (ištekliai, naudojami jau egzistuojančios pavienės medžiagos paieškai ir jos surinkimui į duomenų bazę, bet ne ištekliai, naudojami šiai medžiagai sukurti); 2) tikrinimui (ištekliai, kurie, siekiant užtikrinti duomenų bazės duomenų patikimumą, naudojami tikrinti medžiagai, sukauptai kuriant duomenų bazę bei pateikiami šiai veikiant, ir tai neabejotinai apima duomenų bazės atnaujinimą ir pasenusios medžiagos pašalinimą); 3) pateikimui (ištekliai, kuriais siekiama suteikti duomenų bazei informacijos apdorojimo funkciją, t. y. ištekliai, naudojami sistemingai arba metodiškai sutvarkyti duomenų bazės duomenis bei užtikrinti atskirų duomenų prieinamumą). Atkreiptinas dėmesys, kad Teismas nurodytoje byloje sprendė, jog sui generis teisių į duomenų bazę apsaugos terminas šiuo atveju nėra pasibaigęs, nors pati duombazė buvo sukurta dar 2003 metais.

Trečia, Teismas sprendė, kad be to, jog tokio pobūdžio bylose yra svarbu nustatyti ar ieškovės duomenų bazei yra taikoma sui generis teisinė apsauga (ar egzistuoja sui generis teisių objektas ir subjektas), dar yra būtina konstatuoti ar atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės teises į duomenų bazę pagal sui generis teisę. Teismas pažymėjo, kad sui generis teisės apsauga yra susijusi tik su perkėlimo ir panaudojimo veiksmais, ši apsauga neapima informacijos paieškos duomenų bazėje. Duomenų bazės gamintojo sui generis teisių pažeidimu pripažįstami be leidimo įvykdyti duomenų perkėlimo ar panaudojimo veiksmai, dėl kurių kumuliacinio poveikio, be duomenų bazės sudarytojo leidimo, yra atkuriama ir (arba) padaroma prieinama visuomenei visa arba pakankamai didelė šios duomenų bazės duomenų dalis ir kuriais padaroma rimta žala sudarytojo investicijoms.

Ketvirta, ir turbūt svarbiausia, Teismas priėjo prie išvados, kad duomenų bazių gamintojo sui generis teisių pažeidimo konstatavimas yra neatsiejamas nuo būtinybės nustatyti grėsmę šių teisių savininko investicijoms, jų susigrąžinimui. Tai reiškia, jog Teismas, sprendžiantis ginčą dėl duomenų bazių gamintojo sui generis teisės pažeidimo, turi nustatyti (arba veikiau ieškovas įrodyti): 1) ar įvyko esminės (kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu) duomenų bazės dalies perkėlimas ar panaudojimas; 2) ar dėl tokio perkėlimo ar panaudojimo padaroma žala duomenų bazės gamintojo investicijoms – kyla grėsmė galimybei susigrąžinti šias investicijas įprastai naudojantis nagrinėjama duomenų baze. Duomenų perkėlimo ar panaudojimo faktas savaime nėra pakankamas duomenų bazių gamintojo sui generis teisės pažeidimui konstatuoti; žala duomenų bazės gamintojo investicijoms nėra preziumuojama, ji turi būti nustatyta, taikant pakankamo tikėtinumo kriterijų (t.y. kaip konkrečiai pasireiškia grėsmė investicijoms).

Iš šių Teismo argumentų manytina, kad viešai prieinamos žiniatinklio bazės duomenų (net esminės dalies) grandymas ir panaudojimas komerciniais tikslais nėra neleistinas, jeigu nekelia grėsmės duomenų bazių gamintojo investicijoms, – pažymi advokato padėjėjas.

Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog grandymas yra suderinamas su duomenų bazių gamintojo sui generis teisėmis, t. y. jų nepažeidžia, dar vienareikšmiškai nereiškia, kad grandymas yra suderinamas su autorių teisių, privačių duomenų, sutartinių pareigų ar techninių apsaugos priemonių apsaugos institutais. Šis Teismo sprendimas neapima tų atvejų, kuomet grandymo metu yra „nusiurbiami“ ir komerciniais tikslais panaudojami autorių teisėmis saugomais pripažįstami originalūs kūriniai (pvz. kūrybinę vertę turintys literatūriniai tekstai, vandens ženklais pažymėtos nuotraukos ir kt.) ar privatūs (pvz. asmeniniai) duomenys, šiame kontekste nebuvo aiškintas atvirų (duomenys yra pritaikyti automatizuotam nuskaitymui) ir viešų duomenų skreipinimo atskirtinumas, nebuvo įvertinta ar grandymas galimas grandytojui sutikus su svetainės paslaugų teikimo sąlygomis, kurios tai draudžia, nebuvo nagrinėta, ar grandyti galima ir tuo atveju, jeigu duomenų bazės gamintojas duombazei yra „uždėjęs“ veiksmingas technines apsaugos priemones (pvz. robots.txt, CAPTCHA, IP blokavimą ar prisijungimą per vartotojų paskyras), kuriomis būtent ir yra siekiama užkardyti robotizuotą grandymą.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ teisininkas, advokato padėjėjas Jaunius Navickas pažymi, kad bet kuriuo atveju, šis teisminis ginčas bus nagrinėjamas iš naujo ir jame jau suformuotos ir dar suformuotinos teisinės taisyklės ar aiškinimai turės rezonansinės reikšmės tolesniam grandymo teisėtumo vertimui Lietuvoje.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866