Juridiniai asmenys ir juridinių asmenų vadovai, atlikdami darbo teisės pažeidimus, turėtų atkreipti dėmesį į šių pažeidimų sukeliamas pasekmes dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Neretai, šių pažeidimų pagrindu perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su jau paskelbtu laimėtoju ar net ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Taip pat darbo teisės pažeidimas gali tapti pagrindu pašalinti tiekėją iš viešųjų pirkimų procedūros.
Siekant išvengti įstatymuose numatytų pasekmių, tiekėjai privalo atkreipti dėmesį į galimas išimtis arba peržiūrėti ir pakoreguoti savo vykdomą veiklą, kuri gali užkirsti kelią ateityje sėkmingai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taigi, kokių darbo teisės pažeidimų reikėtų vengti, o juos vis dėlto atlikus – kokių pasekmių tikėtis?
Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pirkimo organizacijos pareigą siekti, jog vykdant pirkimo sutartis būtų laikomąsi darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir net Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytose tarptautinėse konvencijose. Vis dėlto dažniausiai pasitaikantys darbo teisės pažeidimai yra nelegalus darbas, darbuotojų saugos ir sveikatos, pranešimo tvarkos apie nelaimingus atsitikimus darbe, darbo užmokesčio skaičiavimo ir darbo laiko apskaitos pažeidimai, licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymas ir kitų darbo teisėje numatytų reikalavimų pažeidimai.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje veikiantis tiekėjas įdarbino asmenis iš Ukrainos ir Filipinų, tačiau šių valstybių piliečiai neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, o su jais sudarytos darbo sutartys nebuvo pateiktos Sodrai. Tiekėjas taip pat nemokėjo privalomo sveikatos draudimo ir valstybės socialinio draudimo įmokų. Šis tiekėjas buvo pripažintas atlikusiu administracinį nusižengimą bei nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose įtvirtino, kad tiekėjai pašalinami iš pirkimo procedūros, jeigu nustatomi darbo teisės pažeidimai, todėl šiuo pagrindu tiekėjas ir buvo pašalintas iš viešojo pirkimo.
Verta pabrėžti, kad perkančioji organizacija gali ir netikrinti, kaip tiekėjas laikosi darbo teisės reikalavimų, o tokie organizacijos veiksmai nėra savaime neteisėti. Perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė nustatyti tam tikrus darbo teisės reikalavimus pirkimų dokumentuose, kaip kriterijus, kurių neatitikus, perkantysis subjektas gali sumažinti tiekėjo vertinimo balą. Pavyzdžiui, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, didesnis balas gali būti skiriamas tiekėjui, kuris, vykdydamas konkrečią sutartį, įsipareigos padėti nepalankioje situacijoje esantiems asmenims, kaip bedarbiams ar neįgaliesiems. Svarbu tai, jog didesnio balo negalima skirti vien už tai, kad tiekėjo bendrovė laikosi socialinės atsakomybės politikos, tokios kaip: savo darbuotojų aprūpinimas jų vaikams skirtu darželiu ar laisvo darbo grafiko suteikimas darbuotojams, nes tarp tokių kriterijų ir konkrečios sutarties vykdymo sąlygų nėra sąsajos.
Akcentuotina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato ir imperatyvią perkančiosios organizacijos pareigą atmesti pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina dėl darbo teisės pažeidimo. Pavyzdžiui, užsienio tiekėjas pirkime nurodė neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Perkančioji organizacija, paprašiusi tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą, nustatė, kad tokią kainą tiekėjas galėjo pasiūlyti dėl to, kad jo veiklos, vykdomos kilmės valstybėje, neįprastai mažus kaštus lemia žmogaus teises pažeidžiantis elgesys, įskaitant, bet neapsiribojant, vaikų darbo jėgos naudojimą. Nurodytu atveju perkančioji organizacija privalo tokį tiekėjo pasiūlymą atmesti.
Pažymėtina, kad darbo teisės aktų pažeidimą atlikusiu subjektu gali būti laikomas juridinis asmuo ir juridinio asmens vadovas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog net ir už tą patį nusižengimą, pavyzdžiui, nelegalų darbą, gali būti pritaikyta ekonominė sankcija juridiniam asmeniui pagal Užimtumo įstatymą ir administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, t.y. teisinės atsakomybės prasme, fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Kadangi, abu subjektai gali atlikti darbo pažeidimą, tai gali tapti pasiūlymo atmetimo priežastimi, kai pirkimo sąlygos tai įtvirtina. Nepaisant to, Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas „savaiminio apsivalymo“ mechanizmas suteikia galimybę tiekėjui imtis priemonių, kurios eliminuotų atitikimą neprivalomam pašalinimo pagrindui, pavyzdžiui, pakeisti darbo teisės pažeidimus padariusius juridinio asmens organus, perskirstyti atskaitomybę ar pakeisti vidaus veiklos standartus.
Taigi, tiekėjui atlikus darbo teisės pažeidimą, galimai gresia nušalinimas nuo pirkimo procedūros, sutarties nutraukimas arba gali tekti pateikti įtikinamus įrodymus perkančiajai organizacijai, pagrindžiančius tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei gebėjimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866
