Europos Sąjungoje ypatingas dėmesys yra skiriamas principo už vienodą arba vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą darbo užmokestį įgyvendinimui. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius nurodo, kad vis dėlto, atliktų tyrimų duomenimis, 2020 metais vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje dar siekė net 13 procentų.
Viena iš pastarųjų metų iniciatyvų, kuria siekta sumažinti šį skirtumą – Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos priėmimas. Šios direktyvos nuostatos į Lietuvos teisinę sistemą turės būti perkeltos iki 2026 m. birželio 7 d.
Advokatas pažymi, kad dalis šios direktyvos idėjų, pavyzdžiui, darbuotojų lyčių lygybės principas, įpareigojimas darbo skelbimuose nurodyti darbo užmokesčio intervalą arba jo pradinį dydį, jau inkorporuotos nacionaliniuose teisės aktuose.
Direktyva iš esmės yra siekiama nustatyti privalomas priemones, kuriomis organizacijos būtų skatinamos peržiūrėti savo darbo užmokesčio struktūras, kad vienodą arba vienodos vertės darbą dirbantiems vyrams ir moterims būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis, ir sudaryti sąlygas diskriminacijos aukoms naudotis savo teise į vienodą darbo užmokestį. Į direktyvos taikymo apimtį pateks tiek dirbantieji, tiek ir dalyvaujantys įsidarbinimo procedūrose asmenys.
Advokatas Gilbertas Kinderevičius nurodo, kad pagal Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, darbo pokalbio metu ar vėlesnėje įsidarbinimo procedūroje darbdavys negalės pateikti kandidatams klausimų apie ankstesnį jų darbo užmokestį. Tačiau darbuotojams, priešingai, bus suteikiama galimybė atskleisti informaciją apie savo darbo užmokestį kitiems, siekiant užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo laikymąsi.
Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos turės būti grindžiamos objektyviais ir lyčiai neutraliais kriterijais, įskaitant įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Darbdavys, gavęs darbuotojų prašymą, turės raštu pateikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius pagal darbuotojo lytį ir vienodą arba vienodos vertės darbą atliekančių darbuotojų kategorijas bei kriterijus, taikomus nustatant darbo užmokestį ir karjeros raidą.
Visgi, šioje vietoje svarbu akcentuoti, kad tuo atveju, jei darbdavys sugebės skirtingo darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą dirbantiems darbuotojams mokėjimą pagrįsti objektyviais kriterijais, tai nebus laikoma direktyvos pažeidimu, – nurodo teisininkas.
Darbdaviai taip pat privalės teikti pranešimus apie darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų atitinkamai nacionalinei institucijai. Įmonės, kuriose dirba:
1) 250 ar daugiau darbuotojų, šiuos pranešimus teiks ne vėliau kaip nuo 2027 m. birželio 7 d., o po to – kasmet;
2) 150-249 darbuotojų, šiuos pranešimus teiks ne vėliau kaip nuo 2027 m. birželio 7 d., o po to – kas trejus metus;
3) 100-149 darbuotojų, šiuos pranešimus teiks ne vėliau kaip nuo 2031 m. birželio 7 d., o po to – kas trejus metus.
Advokatas atkreipia dėmesį, jog jei bus nustatyta, kad įmonėje atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą darbą bus bent 5 procentų skirtumo ir darbdavys negebės šio skirtumo pagrįsti jokiais objektyviais ir lyties požiūriu neutraliais kriterijais bei neištaisys šio skirtumo per 6 mėnesius nuo pranešimo pateikimo dienos, darbdavys privalės atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą ir pašalinti nepagrįstus darbo užmokesčio skirtumus.
Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, suteikiama laisvė savarankiškai nustatyti konkrečias sankcijas darbdaviams už šios direktyvos pažeidimus.
Galiausiai, teisininkas pastebi, kad, vadovaujantis direktyva, įrodinėjimo pareiga dėl diskriminacijos darbo užmokesčio srityje bus perkelta ne darbuotojui, o darbdaviui. Tai reiškia, jog darbuotojui inicijavus ginčą, būtent darbdavys privalės įrodyti, kad jo išmokėtas darbo užmokestis buvo skaidrus, lyčiai neutralus ir nepažeidė kitų šios direktyvos reikalavimų. Taigi, nors Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę liko dar beveik dveji metai, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas, darbo teisės specialistas Gilbertas Kinderevičius pataria darbdaviams iki to laiko kruopščiai atlikti namų darbus – jau šiandien atidžiai peržiūrėti darbo apmokėjimo sistemas bei įvertinti realią darbo užmokesčių mokėjimo situaciją.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866
