Komercinės paslaptys yra svarbi įmonės konkuravimo rinkoje priemonė. Įmonės darbuotojui ar kitam asmeniui atskleidus įmonės komercinę paslaptį sudarančią informaciją tretiesiems asmenims, pvz. konkuruojančiai įmonei, įmonė gali patirti didelės turtinės žalos. Taigi, ką svarbu žinoti verslui, siekiant apsaugoti savo komercines paslaptis?

Kuo skiriasi komercinės paslaptys nuo konfidencialios informacijos?

Visų pirma, praktikoje svarbu atriboti šiuos terminus: „komercinė paslaptis“ ir „konfidenciali informacija“. Nors jos dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau šių sąvokų reikšmė nėra tapati. Komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių, taigi visos komercinės paslaptys yra konfidenciali informacija, tačiau ne visuomet duomenys, sudarantys konfidencialią informaciją yra komercinė paslaptis. Tam, kad konfidenciali informacija būtų pripažinta kartu esanti ir įmonės komercinė paslaptis, konkretūs duomenys turi atitikti žemiau nurodytus komercinės paslapties požymius: slaptumas, vertingumas ir protinga informacijos apsauga.

Jeigu informacija neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, ji gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.

Kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi?

Tam, kad informacija būtų pripažinta ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis, ji turi atitikti visus šiuos požymius:

1. Slaptumas – informacija nėra viešai žinoma arba ji nėra laisvai prieinama tretiesiems asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
2. Vertingumas – tokia informacija turi turėti tikros ar potencialios komercinės vertės, dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama, t. y. komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą – tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.;
3. Protinga informacijos apsauga – informacijos savininkas turi imtis protingų pastangų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad informaciją išlaikytų slaptą. Pavyzdžiui, informaciją turi saugoti fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis. Ar bendrovė ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar ji priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ar ėmėsi protingų faktinių, techninių saugos priemonių.

Komercinės paslapties apsaugos terminas nėra ribojamas, tačiau rekomenduojama, įvertinus atskleidžiamos informacijos svarbą, nustatyti konkretų laikotarpį tam, kad vėliau būtų išvengta interpretacijų. Teisė į komercinę paslaptį išlieka tol, kol išlieka faktinis asmens, turinčio tokią informaciją, monopolis, t. y. kol ši informacija netampa laisvai prieinama tretiesiems asmenims, taip pat kol informacija turi komercinę vertę ir yra saugoma protingomis priemonėmis.

Kaip įmonei apsaugoti savo komercines paslaptis?

Išskiriame svarbiausias ir dažniausiai praktikoje įmonių taikomas komercinių paslapčių apsaugos priemones:

1. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos identifikavimas. Visų pirma, rekomenduojame nusistatyti kokia informacija įmonei yra komerciškai vertinga, sukuria jai konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius bei atitinka aukščiau nurodytus komercinės paslapties požymius. Įmonės dažnai vadovo įsakymu patvirtina komercinių paslapčių sąrašą, kuriame yra aiškiai nurodoma kokia informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi.
2. Asmenų supažindinimas su įmonės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Įmonė turėtų suformuoti aiškų suvokimą asmenims (įskaitant darbuotojus) kokia informacija yra laikoma įmonės komercine paslaptimi. Vienas iš galimų būdų – įmonės patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, su kuriuo asmenis reiktų supažindinti pasirašytinai. Galima pasirinkti ir kitą supažindinimo būdą, svarbu, kad pasirinktas būdas įrodytų tam tikro asmens žinojimo kas yra komercinė paslaptis, faktą. Įmonė taip pat turėtų vidaus dokumentuose numatyti tvarką, kaip asmenims susipažinti su komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis, bei užtikrinti jos laikymąsi. Su šia tvarka bei komercinių paslapčių sąrašu darbuotojai turi būti supažindinami įdarbinimo pradžioje, pasirašant darbo sutartį.
3. Susitarimas dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos neatskleidimo. Sudarant su darbuotoju darbo sutartį, rekomenduojame kartu pasirašyti ir susitarimą dėl darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti įmonės komercinių paslapčių, jame numatant konkretų baudos dydį už šio įsipareigojimo pažeidimą.
4. Organizacinės, techninės ir teisinės apsaugos priemonės. Komercinės paslapties savininkas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti kokias komercinės paslapties apsaugos priemones taikyti. Rekomenduojame įmonėms, atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos pobūdį, susikurti individualią komercinių paslapčių apsaugos sistemą. Pavyzdžiui, 1) užtikrinti, kad prieigą prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos turėtų ribotas asmenų skaičius, t. y. tik tie asmenys, kuriems pavesta su atitinkama informacija dirbti. Įmonės vidaus dokumentuose rekomenduojame nurodyti kokių pareigybių darbuotojai turi prieigą prie šios informacijos; 2) duomenų bazes, kuriose patalpinta informacija, sudaranti komercinę paslaptį, apsaugoti slaptažodžiais; 3) užtikrinti patalpų, kuriose saugomi konfidencialūs duomenys, saugumą ir kt. Teismų praktikoje nurodoma, jog komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių.

Kokie galimi teisių gynimo būdai, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį?

Įmonė, siekdama apginti savo pažeistas teises, neteisėtai atskleidus jos komercinę paslaptį, gali kreiptis į teismą su reikalavimu taikyti Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 str. numatytus teisių gynimo būdus. Pavyzdžiui, reikalauti nutraukti komercinės paslapties naudojimą; uždrausti gaminti ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes; sunaikinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes ir kt.

Visgi, dažniausiai įmonės kreipiasi į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius. Šie nuostoliai gali būti trejopo pobūdžio:

1. Komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidos (tiesioginiai nuostoliai);
2. Įmonės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu komercinė paslaptis nebūtų atskleista (netiesioginiai nuostoliai);
3. Neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens iš komercinės paslapties panaudojimo gautos pajamos (nepagrįstas praturtėjimas).

Atkreipiame dėmesį, kad atsakomybė už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą gali būti taikoma tiek buvusiems ir esamiems įmonės darbuotojams bei kitokių sutarčių šalims, tiek ir asmenims, kurių sutartiniai santykiai su įmone nesaisto.

Tad, tinkamai nustačius kokie duomenys sudaro įmonės komercinę paslaptį bei laiku įgyvendinus tinkamas komercinių paslapčių apsaugos priemones, įmonė gali sumažinti galimų nuostolių atsiradimo riziką dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ateityje. Be to, praktikoje svarbu nemaišyti ir įmonės vidaus dokumentuose tinkamai atriboti „komercinės paslapties“ ir „konfidencialios informacijos“ sąvokas, kadangi skiriasi šių duomenų saugojimo sąlygos bei konfidencialumo pažeidimo pasekmės.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866