Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) tiekėjams, reiškiantiems reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar neveikimo, dėl kurių buvo (ar bus) pažeistos tiekėjo teisės ar teisėti interesai, suteikia procesinę teisę teismui pateikti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įstatymuose nurodomas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas leidžia byloje dalyvaujantiems ar kitiems suinteresuotiems asmenims teismo prašyti sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą ir kt. Advokatas atkreipia dėmesį, kad laiku ir tinkamai parinktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau pirmame teismo proceso etape leidžia proceso dalyviams apsisaugoti nuo aplinkybių, galinčių apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų, laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių, teisės normų (CPK 144 str.), taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visumą sudaro:

1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas;

2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių,

3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams, bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose nėra pagrindo, todėl prieš priimant sprendimą teismui teikti tokį prašymą yra ypatingai svarbu įsivertinti ar egzistuoja šių sąlygų visuma. Šiame straipsnyje bus aptariama kiekviena iš aukščiau nurodytų sąlygų, atsižvelgiant į Lietuvos teismų formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, – nurodo viešųjų pirkimų specialistas, advokatas Gilbertas Kinderevičius.

Ieškinio reikalavimų pagrįstumas

Sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Vadinasi, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Advokatas nurodo, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumo sąlyga, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme, nereiškia, jog teismas turi iš esmės ištirti ir įvertinti ieškinio faktinius ir teisinius argumentus, kitaip tariant, ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas nėra detali ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Iš esmės, siekiant tenkinti šią sąlygą, reikėtų įrodyti, kad ieškinys atitinka CPK 423³ straipsnio reikalavimus, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir prie ieškinio yra pridėti įrodymai (įskaitant įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas yra pasinaudojęs privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka) pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui

Grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos teismų praktikoje yra suprantama kaip aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį, gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, egzistavimas. Visgi, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Taigi, išvada, ar egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, gali būti tiek faktinė, tiek ir hipotetinė.

Paprastai ši sąlyga yra įrodinėjama nurodant, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pavyzdžiui neuždraudus perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutarties, egzistuoja tikimybė, jog galimai priėmus ieškovui palankų sprendimą, ieškinio reikalavimų įvykdymas materialiai gali prarasti prasmę ir tapti nesuderinamas su ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, kadangi atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, tiekėjų ar perkančiosios organizacijos patirtos žalos atlyginimo ar alternatyvių sankcijų taikymo.

Atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams bei viešajam interesui

Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.).

Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Advokato Gilberto Kinderevičiaus vertinimu, sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu, turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Tai reiškia, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

Pabaigai, viešųjų pirkimų specialistas, advokatas Gilbertas Kinderevičius nurodo, kad dažnu atveju, perkančiosios organizacijos, nesutikdamos su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, argumentuoja, kad sustabdžius pirkimo procedūras, nebus įsisavintos tam skirtos lėšos ir gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentės visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Visgi, teisininkas atkreipia dėmesį, kad viešieji pirkimai beveik visuomet yra susiję su valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimu ir pagal dabartinę sampratą, nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir viešasis interesas bus laikomi įgyvendinti tik, visų pirma, užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų) biudžeto lėšų panaudojimą, nekalbant apie tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos (pvz. kuomet pirkimo objektas yra susijęs su konstituciniais gėriais – visuomenės saugumu, asmenų sveikatos užtikrinimu ir pan.). Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, jog šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, – atžvilgiu.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866