Lietuvos Aukščiausias Teismas 2024 m. kovo 14 dieną civilinėje byloje Nr. E3K-3-68-378/2024 dar kartą analizavo neteisėto atleidimo atvejį ir aiškiai pasisakė dėl darbuotojui mokėtinų kompensacijų ir išmokų.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad neteisėtas atleidimas iš darbo Lietuvoje yra laikomas rimtu darbo santykių pažeidimu, turinčiu ilgalaikių pasekmių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Ši problema yra reglamentuota LR Darbo kodekso (DK) 218 straipsnyje, kuris suteikia aiškias gaires teisingam atleidimo iš darbo atvejų taikymui. Pagal DK, neteisėtai atleistam darbuotojui gali būti suteikta galimybė grįžti į darbą, arba jo atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu, o darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu. Priklausomai nuo atvejo, darbuotojui gali būti priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir atlyginta turtinė bei neturtinė žala.

DK 218 straipsnis numato, kad jei darbuotojas į darbą negrąžinamas, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį, taip pat atlyginama patirta žala. Be to, darbuotojui gali būti priteista papildoma kompensacija, priklausomai nuo jo darbo trukmės, bet ne daugiau kaip šeši jo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 straipsnio 4 dalis padeda subalansuoti tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus, ribojant priverstinės pravaikštos laiko trukmę iki vienerių metų. Advokato vertinimu, šis reguliavimas užtikrina, kad darbuotojui būtų adekvačiai kompensuota už patirtus netekimus. Tuo pačiu, švelninamos galimos finansinės pasekmės darbdaviui.

Advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad kasacinio teismo praktika yra svarbi aiškinant ir taikant teisės normas, pavyzdžiui, aiškinant 2002 m. DK 300 straipsnio nuostatas ir jas pritaikant pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį, teismas pabrėžia, kad negalima riboti kompensacijos dydžio be pagrindo, atsižvelgiant į jos tikslą ir paskirtį. Teismų sprendimai neteisėto atleidimo bylose ne tik saugo darbuotojų teises, bet ir skatina teisingumą, taikydami ir interpretuodami teisės normas. Teismų praktika Lietuvoje rodo, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, užtikrinant, jog sprendimai būtų teisingi ir pagrįsti. Lietuvos teisės sistemoje neteisėto atleidimo iš darbo atvejų reguliavimas atspindi gilų teisinį supratimą ir siekį užtikrinti teisingumą darbo santykiuose. DK nustatytos kompensacijos ir teisminiai procesai yra esminiai užtikrinant, kad darbuotojų teisės būtų adekvačiai ginamos ir darbdavių veiksmai tinkamai kontroliuojami. Teismo sprendimai Lietuvoje dėl neteisėto atleidimo atspindi, kaip praktikoje taikomos LR Darbo kodekso nuostatos, užtikrinant darbuotojų teises. Pagal LR Darbo kodekso 218 straipsnį, darbuotojams, kurie buvo neteisėtai atleisti iš darbo, numatomos aiškios kompensacinės priemonės, – pažymi teisininkas.

Teismas minėtoje byloje pasisakė, kad darbuotojui priteisiama išmoka už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau į šią sumą įskaitoma bet kokia anksčiau išmokėta išeitinė išmoka. Toks įskaitymo mechanizmas užtikrina, jog darbuotojas nepatirtų nepagrįsto finansinio praturtėjimo dėl neteisėto atleidimo. Išeitinė išmoka, suteikianti papildomą finansinę garantiją darbuotojui, nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, neįtraukiama į kompensaciją, jei darbuotojas nėra grąžinamas į darbą. Ši išmoka nelaikoma dalimi kompensacijos už priverstinę pravaikštą, tačiau ją įskaitant yra išvengiama situacijos kai darbuotojas gautų daugiau nei būtų uždirbęs, jeigu būtų dirbęs.

Teismas aptariamoje byloje konstatavo, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos išmokos dydžio nustatymas ir priteisimas, neatsižvelgiant į kompensacijos pagal DK 54 straipsnį formą, darbuotojui (ieškovui) jau išmokėtas lėšas, kurios viršija įstatyme nustatytą dydį, neatitiktų DK 218 straipsnio 4 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, negu įtvirtinta įstatyme. Pažymėtina, jog DK 218 straipsnio 4 dalyje nėra nuostatų, kurios reglamentuotų, kad sprendžiant dėl šioje teisės normoje nustatytos išmokos priteisimo neturi būti atsižvelgiama į jau išmokėtas išmokas.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kuria yra siekiama išvengti nepagrįstų kompensacijų, bet kartu ir užtikrinti, kad darbuotojas, patyręs neteisėtą atleidimą, finansiškai nenukentėtų dėl šio neteisėtumo, – nurodo advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866

Gilbertas

Kinderevičius