Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo principai reikalauja, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, todėl minėto įstatymo nuostatos numato kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti išrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Gali atrodyti, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikia žemiausią kainą ar sąnaudas pasiūlęs tiekėjas, tačiau tais atvejais, kai tiekėjas siūlo gerokai žemesnę kainą ar sąnaudas, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias kainas, didėja rizika, kad tiekėjas sutartį vykdys netinkamai ar neįvykdys visai, – teigia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ teisininkė, advokato padėjėja Rūta Sutkaitienė. Todėl neįprastai mažos kainos ar sąnaudų institutas suteikia perkančiajai organizacijai teisę patikrinti, ar tiekėjo pateiktas pasiūlymas yra pagrįstas ir ar jis galės įvykdyti sutartį už pasiūlytą kainą arba pasiūlytomis sąnaudomis.

Privalomą neįprastai mažos kainos ar sąnaudų taisyklę nustato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 57 straipsnio 1 dalis (toliau – VPĮ), kuria įtvirtinta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Ši taisyklė taip pat numato, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Teisininkė pažymi, jog siekiant užtikrinti pirkimo dalyvių teises, perkančioji organizacija, nustačiusi, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos yra neįprastai mažos, negali iš karto atmesti tokio pasiūlymo. Pirmiausia, perkančioji organizacija privalo raštu kreiptis į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašyme dėl neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrindimo turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, kaip ir kokius konkrečius pasiūlymo aspektus, kainos sudedamąsias dalis ir (arba) kitus skaičiavimus, aprašymus tiekėjas turi pateikti, siekdamas pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą ar sąnaudas. Tiekėjas, teikdamas neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrindimą, atitinkamai turi pateikti išsamius paaiškinimus, t. y. tiekėjas privalo atsakyti ne mažesne apimtimi nei nurodyta perkančiosios organizacijos prašyme, taip pat jis turi teisę pateikti ir platesnius paaiškinimus, aplinkybes ar dokumentus. Tuo atveju jeigu tiekėjas mato, jog perkančioji organizacija prašo pagrįsti siūlomą kainą ar sąnaudas netinkamu būdu (pvz., prašoma pateikti informaciją apie siūlomų prekių originalumą, kai siūlomą kainą ar sąnaudas lemia tiekėjo gaunama valstybės pagalba ir pan.), jis turėtų apie tai informuoti perkančiąją organizaciją.

Pažymėtina ir tai, kad prieš nuspręsdama sudaryti pirkimo sutartį, perkančioji organizacija taip pat yra įpareigojama ne tik raštu paprašyti pateikti kainos pagrįstumo įrodymus, bet ir juos kruopščiai įvertinti. Pavyzdžiui, šio reikalavimo neatitinka vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Advokato padėjėja Rūta Sutkaitienė atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, turi atsižvelgti į gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; pasirinktus techninius sprendimus arba išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą ir pan.

Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog perkančioji organizacija taip pat turi įvertinti ir tai, kad tiekėjas gali viešojo pirkimo sutartimi siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, siekti patekti į tam tikrą rinką, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-216/2010). Taigi, neįprastai mažos kainos pateikimas turi būti įvertinamas iš įvairių perspektyvų, atsižvelgiant ir į dalyvio tikslus dalyvaujant viešajame pirkime.

Teisininkė pastebi, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Taigi, neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nuspręsti, kiek ir kokių tiekėjo paaiškinimų jai pakaktų, jog būtų išsklaidytos perkančiosios organizacijos abejonės dėl galimai pernelyg mažos tiekėjo siūlomos kainos, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui.

Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, jog perkančioji organizacija privalo informuoti tiekėją, jeigu išnagrinėjus neįprastai mažai kainai ar sąnaudoms pagrįsti pateiktus dokumentus, perkančioji organizacija nusprendžia, kad jie nepagrindžia siūlomos neįprastai mažos kainos ar sąnaudų. Perkančioji organizacija taip pat turi pateikti ir tokio savo sprendimo motyvus. Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, vykdė VPĮ įtvirtintas pareigas, sprendžiama, nustatant ar perkančioji organizacija: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą atmesti dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą arba nusprendė leisti dalyviui toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė.

Apibendrinant, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėja Rūta Sutkaitienė nurodo, kad perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros įtvirtina ne tik tiekėjo pareigą aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus, siekiant išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą, tačiau iš esmės apsaugo ir patį tiekėją nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, nustatant organizacijai pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus. Toks reikalavimas įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek ir tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866