Statybos rangos sutartys yra vienos sudėtingiausių civilinės teisės sutarčių rūšių, nes jų vykdymo metu gali paaiškėti įvairių nenumatytų aplinkybių, kurios turi įtakos ne tik darbų apimčiai, bet ir kainai. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų – poreikis atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti pirminėje sutartyje, tačiau yra būtini siekiant užtikrinti statinio funkcionalumą, saugumą ar kokybę. Tokiais atvejais aktualus tampa klausimas: ar galima keisti sutartą darbų kainą, ir kokiomis sąlygomis tai galima padaryti?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), darbų kaina rangos sutartyje gali būti keičiama keliais atvejais. Rangovas, susidūręs su būtinybe atlikti papildomų darbų arba jei dėl kitų svarbių priežasčių reikia padidinti darbų kainą, turi pareigą nedelsdamas apie tai pranešti užsakovui. Tik laiku informavęs užsakovą rangovas gali reikalauti didesnio atlygio. Priešingu atveju – t. y. jei apie kainos padidinimą nebuvo pranešta – rangovas įpareigojamas užbaigti darbus už sutartyje nurodytą kainą. Taigi, kaip ir visada rangovas ir užsakovas privalo tampriai bendradarbiauti ir keistis informaciją apie statybos darbų proceso eigą.
Advokatas Gilbertas Kinderevičius pabrėžia, kad statybos rangos specifika lemia tai, kad papildomų darbų poreikis gali kilti ir dėl projektavimo trūkumų ar klaidų, techninių sąlygų pasikeitimo ar net gamtinių sąlygų. Rangovas turi pagrįsti papildomų darbų būtinumą ir pateikti pasiūlymą su nauja kaina. Užsakovas turi atsakyti per nustatytą arba protingą terminą. Jei atsakymo nėra, rangovas turi teisę sustabdyti darbus, o užsakovas – atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Tačiau rangovas taip pat rizikuoja – jei papildomi darbai atliekami be informavimo, jis netenka teisės reikalauti užmokesčio. Rangovui visais atvejais siūlytina prieš imantis papildomų darbų atlikimo gauti užsakovo patvirtinimą raštu šiems darbams atlikti.
Kasacinio teismo praktika atskleidžia, kad svarbiausias principas šioje srityje – šalių bendradarbiavimas ir sutarimas. Viena iš bylų iliustruoja situaciją, kai rangovas atliko papildomus darbus ir tik vėliau informavo užsakovą, pateikdamas lokalinę sąmatą. Teismas konstatavo, kad toks veiksmas pažeidžia įstatymo reikalavimus ir nesuteikia teisės reikalauti papildomo atlygio. Kita vertus, jei užsakovas buvo tinkamai informuotas, bet nereagavo – darbų stabdymas laikomas teisėtu.
Advokatas pažymi, kad papildomų darbų sąvoka teisėje yra apibrėžiama ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu aspektu. Papildomi darbai – tai darbai, kurie nebuvo aiškiai numatyti sutartyje, tačiau yra būtini sutarčiai įvykdyti. Jie neturi keisti sutarties esmės ar statybos pobūdžio, nes priešingu atveju reikalingas naujas susitarimas, tačiau įstatymas suteikia užsakovui teisę inicijuoti pakeitimus sutarties dokumentuose. Jei tokių pakeitimų vertė neviršija 15 proc. bendros statybos darbų kainos ir jie nekeičia statinio pobūdžio, rangovas privalo juos vykdyti. Tai suteikia lankstumo, tačiau tuo pat metu reikalauja atidumo – viršijus ribas, būtinas naujas susitarimas.
Dar vienas svarbus aspektas – kainos padidėjimas dėl objektyvių, nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių. Įstatymas numato galimybę reikalauti kainos perskaičiavimo, kai faktiška darbų kaina išauga daugiau nei 15 proc. Tačiau šis reikalavimas siejamas su iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis. Tokiu atveju svarbu įrodyti, kad sutarties vykdymas dėl išaugusių sąnaudų tampa ženkliai sudėtingesnis, nei buvo numatyta sudarant sutartį. Pavyzdžiui, pandemijos, karo ar staigaus infliacijos šuolio metu dažnai kyla ginčai dėl tokių išaugusių kaštų pripažinimo kaip pagrįstų. Teismai vertina, ar kainų pokyčius buvo galima numatyti, ar jie paveikė visas statybos medžiagas, ar tik dalį, ir kokią įtaką tai turėjo rangovo veiklai.
Advokatas primena, kad teismų praktikoje taip pat vertinama, ar papildomi darbai yra iš tikrųjų būtini, ar jie galėjo būti numatyti, ar jų atlikimas yra racionalus. Vertinama ir tai, ar rangovas turėjo kompetencijos tinkamai įvertinti būsimą darbų apimtį. Rangovas – profesionalus statybų subjektas – turi pareigą numatyti galimus nesklandumus, nebent jie išties objektyviai nebuvo numatomi.
Apibendrinant, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius paaiškina, kad papildomų darbų atlikimas ir kainos keitimas yra galimi, tačiau tik esant bendram šalių sutarimui, pagrindžiant darbų būtinumo ir kainos padidėjimo objektyvumą. Rangovas turi veikti skaidriai, laiku informuoti užsakovą, o šis – bendradarbiauti priimant sprendimus. Tinkamas bendravimas, dokumentų fiksavimas ir aiškus sutarčių suformulavimas padeda išvengti teisminių ginčų. Tokiu būdu rangos teisė užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – rangovas nėra verčiamas dirbti nuostolingai, o užsakovas apsaugomas nuo netikėtų finansinių įsipareigojimų. Praktikoje labai svarbu turėti aiškią vidaus procedūrą, kaip tvarkomi papildomų darbų pasiūlymai, kokie dokumentai pasirašomi ir kaip vyksta kainos derinimas. Kuo aiškesni šie mechanizmai – tuo mažesnė teisinių ginčų rizika.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866
