Sutarties sudarymas sukuria lūkesčius abiem sutarties šalims. Užsakovas, sudarydamas sutartį, tikisi statinio ar kitų aptartų statybos darbų įvykdymo už šalių aptartą kainą, rangovas tikisi iš sutartos kainos padengti sutarties vykdymo kaštus ir gauti pelną.

Statybos rangos šalys versle dažniausiu atveju nėra galutiniai subjektai, galintys kontroliuoti visas aplinkybes, nes užsakovas savo pusėje turi statinio pirkėjus ar nuomininkus, su kuriais sudarytos sutartys ir kuriose aptartos konkrečios sąlygos ir kainos, o rangovas savo pusėje – medžiagų tiekėjus, kurių tiekimo sąlygoms dažnu atveju negali daryti jokios įtakos. Dėl nurodytų priežasčių statybų rinka yra jautri pokyčiams, keičiantis situacijai dažnai iškyla ginčai tarp sutarties šalių, statybų dalyviai nerimauja dėl ateities, nežino kaip tinkamai suvaldyti rizikas, – teigia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ partnerė advokatė Jūratė Normantė.

Statybos rangos sutarties kaina įstatymo prasme, nėra esminė rangos sutarties sąlyga, t. y. rangos sutartis galioja ir nenurodžius darbų kainos sutartyje, tačiau sutarties šalims – tiek užsakovui, tiek rangovui, sutarties kaina yra esminė sąlyga sutarties sudarymui bei esminis kriterijus apsisprendimui ar tokią sutartį apskritai sudaryti. Toks reglamentavimas lemia, kad šalys, siekdamos aiškumo ir išvengti ginčų ateityje, turi sutartyje nustatyti labai konkrečius kriterijus kaip sutarties kaina yra nustatoma (apskaičiuojama). Taip pat svarbu sutartyje numatyti ir sutarties kainos keitimo galimybes, – pažymi advokatė. Akcentuotina, kad kainos keitimo atvejai ir kriterijai turi būti aiškūs, apibrėžti, reikia vengti negalutinių formuluočių ir sąrašų, abstrakčių sąlygų, kadangi kiekvienas nekonkretumas gali būti kitos šalies neigiamas, aiškinamas kitaip, o taip pat ir teismo gali būti išaiškintas kaip šalių preliminarus, t. y. negalutinis susitarimas.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatės Jūratės Normantės vertinimu, rangovams patartina net ir fiksuotos kainos sutartyse aiškiai susitarti dėl kainos didinimo atvejų, pvz. tiekėjams didinant medžiagų kainas, aptariant įspėjimo terminus, apskaičiavimo kriterijus. Tuo tarpu, užsakovams patartina įvertinti kainų didėjimo rizikas ir aptariant kainų didinimo atvejus, numatyti galimybę nutraukti sutartį be netesybų mokėjimo jei kaina padidėja iki maksimalios, užsakovo toleruotinos ribos. Taip pat rekomenduotina sutartyse su statinių pirkėjais / nuomininkais aiškiai susitarti dėl kainos didinimo galimybių, aptariant atvejus ir kriterijus.

Taigi, išaugus statybos kaštams, kokias galimybes turi rangovas, sudaręs statybos rangos sutartį su fiksuota kaina, kurioje neaptarta kainos didinimo galimybė?

Advokatė pažymi, kad rangovas gali naudotis LR Civilinio kodekso 204 straipsnyje įstatymo leidėjo numatyta galimybe prašyti kitos sutarties šalies (užsakovo) pakeisti sutartį, o tuo atveju, jei užsakovas atsisako pakeisti sutartį, kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo. Taip pat rekomenduotina išnaudoti ir kitas galimybes – išanalizuoti kitas sutarties sąlygas, įvertinti ar kitose sąlygose nėra numatytų galimybių situacijos sprendimui, įvertinti ar sutarties sąlygos nėra nelygiavertės, suteikiančios nepagrįstą pranašumą užsakovui, įvertinti ikisutartinius šalių santykius ir tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatės / partnerės Jūratės Normantės nuomone, šios aplinkybės gali lemti galimybę rangovui tvirtesnes pozicijas derybose (ar vėliau – teisme) su užsakovu dėl sutarties kainos padidinimo.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866

Jūratė

Normantė