Šių metų vasarą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) paskelbė praktikos Statybų rangos klausimais apžvalgą. Nors teismų praktikos statybų rangos klausimais buvo apstu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad statybų sektorius nuolat kintantis ir iš savęs yra pakankamai probleminis, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, jog ši LAT apžvalga svarbi tuo, kad susistemintai pateikia pagrindinius statybos rangos teisės aspektus ir teismų praktikos pavyzdžius. Šioje LAT apžvalgoje aptariamos pagrindinės su statybos rangos teisiniais santykiais susijusios teisės aiškinimo nuostatos, kurias teismas suformavo nagrinėdamas bylas, tad ši apžvaga yra tikrai naudinga tiek teisininkams, tiek visiems, kas susiję su statybos ranga ar vysto verslą statybų sektoriuje.
Taigi, kokius aspektus LAT aptarė minėtoje apžvalgoje, kad įneštų vienodą teisės aiškinimą šioje srityje?
Visų pirma, LAT atkreipė dėmesį į Statybos rangos sutarties sampratą ir požymius, apžvalgoje išdėstyta statybos rangos sutarties reikšmė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Taip pat LAT skyrė pakankamą dėmesį Statybos rangos sutarties atribojimui nuo kitų sutarčių.
Apžvalgoje aptariama teismų praktika, kaip atriboti Statybos rangos sutartis nuo kitų civilinės teisės sutarčių, tokių kaip pirkimo-pardavimo, paslaugų, tiekimo ar pavedimo, nuomos ir kt. Pavyzdžiui, aiškiai išskirtas kriterijus, kuriuo atribojamos tokios kaip Statybos rangos ir būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis. Šiuo atveju LAT pažymėjo, kad atribojant statybos rangos ir būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo sutartis yra reikšminga, koks buvo sutarties šalių tikslas – atlikti statybos darbus ir perduoti jų rezultatą užsakovui ar pastatyti namą (butą) ir vėliau sudaryti su užsakovu dėl šio objekto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
Advokatas Gilbertas Kinderevičius pabrėžia, kad šioje LAT apžvalgoje pakankamai dėmesio skirta ir Statybos rangos teisinių santykių subjektų (užsakovo ir rangovo) teisėms ir pareigoms. Be šių „klasikinių“ rangos teisinių santykių dalyvių LAT išplėtojo ir su techniniu prižiūrėtoju susijusius klausimus. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų buvo nustatyta, kad užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas veikė netinkamai – nustatęs, jog rangovas atlieka darbus esant netinkamoms oro sąlygoms, jis turėjo informuoti apie tai užsakovą ir rangovą, o matydamas, kad pastarasis toliau vykdo darbus, turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale ir nepriimti atliktų darbų, tačiau šių pareigų neatliko. Kasacinis teismas nurodė, kad toks statinio techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip atliktas paties užsakovo. Tai reiškia, kad užsakovas netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangovu, todėl nebuvo užkirstas kelias tam, kad rangovas netinkamai atliktų darbus, atsirastų defektų ir nuostolių.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius atkreipia dėmesį, kad dar viena iš šios LAT apžvalgos temų, kuri buvo paliesta – statybos darbų kainos nustatymo metodai bei galimybės ją keisti, jei darbų metu atsiranda papildomų darbų poreikis ar statybos kainos padidėja dėl nenumatytų aplinkybių. Kaip žinoma, dažnas atvejis, kad dėl kainos nustatymo ar jos padidėjimo dažnai kyla teisiniai ginčai tarp užsakovo ir rangovo. LAT akcentavo, kad darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Atsižvelgiant į tai, kad šios normos yra dispozityvios, šalys, kaip minėta, turi teisę sureguliuoti tarpusavio santykius ir kitaip nei yra nustatęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms). Statybos rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra ir ši teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos. Kaip pavyzdį teismas nurodė, jog net ir susitarimas dėl konkrečios fiksuotos pinigų sumos mokėjimo kiekvieną mėnesį už darbą, atliktą vykdant sutartį, pats savaime neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir statybos rangos teisinių santykių prigimčiai; toks susitarimas yra galimas, galioja ir saisto jį sudariusias šalis. Taigi akivaizdu, kad LAT laikosi dispozityvumo principo ir plėtoja praktiką, kurioje galimi įvarūs statybos rangos kainos nustatymo būdai.
Kitas aspektas, kuris detaliai apžvelgiamas, tai kainos keitimas statybos rangos santykiuose. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbu kainos keitimu susijusias teisės normas pabrėžė, kad rangos sutartyje nustatyta konkreti darbų kaina prievolių vykdymo metu gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) ir specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje). Taip pat LAT apžvalgoje skirta pakankamai dėmesio šalių nustatytos kainos pakeitimui, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus ar statybos kainai padidėjus dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių. Taigi, teismas dar kartą susistemino ir išplėtojo jau seniau LAT suformuotą praktiką, ją detalizavo, kainos nustatymo ir keitimo klausimais.
Advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad kita LAT apžvalgos dalis pateikia teismų praktiką ir jos kryptį susijusią su Statybos rangos darbų rezultatais perdavimui ir priėmimui, atsiskaitymui už atliktus darbus. Teismas šioje dalyje aptarė problematiką dėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo bei faktinio statybos rangos darbų priėmimo nepasirašius darbų perdavimo–priėmimo akto. Taip pat teismas pateikė praktikos pavyzdžius, kuriais turėtų būti remiamasi dėl perduodamų darbų rezultatų kokybės reikalavimų bei akivaizdžių ir neakivaizdžių darbų trūkumų statybos rangoje. Šioje dalyje buvo aptarta ir rizikos paskirstymas statybos rangos sutarties šalims.
Be minėtų temų LAT apžvalgoje taip pat išsamiai išnagrinėti ir statybos darbų garantinių terminų klausimai ir statybos rangos darbų rezultato garantijos. Taip pat apžvalgoje LAT skyrė dėmesio ir teisės gynimo būdams bei vartotojų teisėms – aptariami teisių gynimo būdai, kuriuos gali taikyti statybos rangos sutarties šalys, taip pat vartotojų apsauga, kai statybos ranga atliekama ne įmonėms, o fiziniams asmenims, pavyzdžiui, individualių gyvenamųjų namų statybos atvejais.
Subrangos teisiniams santykiams LAT taip pat skyrė dėmesio ir aktualius klausimus aptarė atskiroje apžvalgos dalyje. Dar dvi temas, kurias palietė LAT apžvalgoje, tai ieškinio senaties taikymo instituto taikymo ypatumai ginčuose, kylančiuose iš statybos rangos teisinių santykių ir apžvelgė su statybos ranga susijusius procesinius teisinius aspektus.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius apibendrina, jog ši LAT apžvalga yra labai vertinga tiek teisės profesionalams, tiek verslo atstovams, padedanti suprasti statybos rangos teisinius santykius ir LAT praktiką jų sprendime. Su visa LAT apžvaga galima susipažinti https://www.lat.lt/lat-praktika/teismu-praktikos-apzvalgos/civiliniu-bylu-apzvalgos/.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el. paštu info@newtonlaw.lt arba tel. +370 668 33866
